2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Dvasininkas, politinis kalinys ir tremtinys, buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas ir ilgametis jos vadovas, Vilniaus garbės pilietis. Dvasininkas  atlaikė sunkiausius gyvenimo išbandymus, pralenkė laiką, iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu bei tiltu, jungiančiu skirtingus pasaulius. Jo gyvenimu liudytas dorovinis ir moralinis atsparumas, tvirta  pasaulėžiūra, tarnystė šaliai bei jos žmonėms yra aktuali ir prieštaravimų draskomai visuomenei, ir jaunajai kartai.

2015 m.  išleista Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro K. Vasiliausko biografija“ sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, biografija nuodugni, patikima, nedaugiažodė.  Knygos autorė, monsinjoro artimų žmonių ratui priklausiusi žurnalistė R. Sakalauskaitė, remiasi visais žinomais šaltiniais, archyvais, žmonių liudijimais. Parinkdama gausybę citatų, ji brėžia savąją liniją, tačiau jos balsą sustiprina kiti balsai. Monsinjoras iš šios knygos žvelgia  į mus šviesus, paprastas ir klausiantis: „Ar supratote, ką pasakiau savo gyvenimu?“

Poetas Rimvydas Stankevičius: „Bestseleris. Paradoksalu – nors knyga yra parašyta veik be epitetų ir išraiškingų būdvardžių, vengiant skaitančiajam primesti bent kokią autorės emociją, skaitydamas ją nubraukiau ne vieną ašarą, ištryškusią, beje, ne dėl biliūniško graudulio ar atjautos, bet dėl tiesiog pribloškiančios gėrio ir šventumo didybės.”

Susitikimo metu stebėjome filmo ištrauką apie monsinjorą, klausėmės gyvų prisiminimų iš bendravimo su juo.

R. Juozapavičienė